Nusirenginėjimo troškimas

 
Gražios merginos, strypas, jaudinančios pozos, nėriniuoti apatiniai ir spindinčios publikos akys, visuotinė ekstazė...Tai yra striptizas. Kiekvienas, pamatęs šį reginį įsimins jį ilgam...
 
Šokis nusirenginėjant atsirado tada, kai žmonija užsimaukšlino rūbus. Istorijoje žinomas „septynių dangalų šokis“ – jį šoko jaunoji Salomėja pačiam karaliui Erodui. O filosofas Sokratas kartu su jaunu Atėnų jaunuomenės lyderiu gražuoliu Alkiviadu šoko viename vakarėlyje, kurį vėliau apdainavo Platonas ir Ksenofontas. Šiems antikiniams šokėjams baigėsi blogai – už ištvirkavimą Sokratas buvo nunuodytas, o Alkiviadas – papjautas.
 
Verčiant iš anglų kalbos „Striptease“ reiškia „apsinuoginti gundant ir erzinant“. Beje, erotinio šokio menas jau senai egzistuoja žmonijos istorijoje. Yra versija, kad striptizo pirmtakė buvo Aleksandra – poloviečių kunigaikščio dukra ir Aleksandro Nevskio žmona. Kai 1204 metais ji papuolė į švedų karaliaus nelaisvę, neišsigando ir pasiūlė nustebinti jį „niekad nematytu poloviečių šokiu“. Karalius sutiko. Kunigaikštienė paėmė švedų kariūno ietį, įbedė ją į žemę ir ėmė šokti apie ją, kartas nuo karto nusimesdama papuošalus ir rūbus. Šokis truko taip ilgai, kad išvargę kariai kietai užmigo. Ir tik švedų karalius negalėjo užmigti – jis laukė, kada gi nusirengs Aleksandra. Tačiau gudri moteris neskubėjo... Naktį švedus netikėtai užpuolė rusai. Kunigaikštis Aleksandras įsiveržė į palapinę, pagriebė žmonos šokiui tarnavusią ietį ir užmušė karalių.
 
Šiuolaikinių striptizo šokėjų pirmtakėmis laikomos žinomos ir įtakingos Europos kurtizanės. Viena iš jų – Lola Montes šokdama „Vorės“ šokį sugebėjo apsukti galvą Bavarijos karaliui Liudvigui Pirmajam. O prancūzaitės La Belle Otero kerams ir šokiams pakluso tokie žmonės, kaip Belgijos karalius Leopoldas II, paskutinis Vokietijos Kaizeris Vilhelmas II, Rusijos imperatorius Nikolajus II ir būsimasis Anglijos karalius Edvardas VII.

„Moulain Rouge“
 

1892 metų gruodžio 2 dieną „Moulain Rouge“ varjetė vyko eilinis kankano šokėjų pasirodymas. Ugningo šokio metu išdavikiškai trūko batistiniai vienos šokėjos  pantalonai. Šis konfūzas galėjo likti nepastebėtas – vargu ar kas galėjo pastebėti nesėkmingą šokėją daugiaspalvėje moteriškų kojyčių ir boa fejerijoje. Tačiau ji pasijuto pažeista, tuo labiau, kad buvo kilusi iš tolimo Normandijos kaimo, kur karaliavo neregėtai puritoniški papročiai, ir šis pasirodymas jai buvo pirmas.

 
Kaip ir priklauso, merginos cypdamos pašokdavo kuo aukščiau, ir krisdavo špagatu. Kai atėjo Monos eilė, ji tiesiog išsivertė, stengdamasi įžiūrėti vaizdingą skylę savo nėriniuotose kelnaitėse, paskui paraudo ir vietoj privalomo špagato suvapėjo “Parbleu!”. Po to ėmė nuvilkinėti ažūrinį sijoną, nelaimingus pantalonus, kojines. Staigiu judesiu ji trūktelėjo korseto raiščius ir liko vien su kepure priešais apstulbusią publiką. 

 

Mes, dames aiktelėjo, kaip pagal komandą, o Monsieurs gėdingai nuleido akis. Tačiau Mona to nepastebėjo. Tarsi mesdama iššūkį likimui ji rodė nepadorius judesius ir rėkė: "Merde! Merde! Merde!" („Šūdas! Šūdas! Šūdas!“ )
 

Šis nemalonus įvykis davė pradžią naujam žanrui - erotiniam šokiui.
 
Šiuos įvykius aprašė nuolatinis „Moulin Rouge“ lankytojas Oskaras Vaildas. Šiame kurioze jis įžvelgė naujos kultūros daigus, ir šį reiškinį pavadino „Strip – tease“. Jau labai greitai Vaildo sėklos išaugino gausų derlių.
 
„Moulin Rouge“ toliau vyko kankano vakarai. Tiesa, ten šokdavo jaunos panelės. Žiūrovams buvo rodomos tik kelnaitėmis ir kojinėmis pridengtos kūno dalys. Salėje sėdintys vyrai turėdavo patys fantazuoti, kas gi yra už pridengtų vietų. Ir visgi „Moulin Rouge“ buvo ta vieta, kur gimė tikras ir sąmoningai pademonstruotas striptizas. 1893 metų vasario 9 dieną čia vyko tradicinis meno mokyklų studentų balius. Pačiame jo įkarštyje dvi nuo šampano apsvaigusios mergužėlės, užlipo ant stalo ir, grojant muzikai, ėmė lėtai nusirenginėti. Netrukus jos liko visiškai nuogos. Istorijoje išliko jų vardai – Manon Laville ir Sara Braun. Jos užsidirbdavo pozuodamos pradedantiems tapytojams ir skulptoriams. Reikia manyti, kad daugelis to baliaus svečių buvo gerai joms pažįstami.
 
Turint omenyje puritoniškus to laiko Paryžiaus papročius, nėra nieko nuostabaus, kad šio baliaus dalyviams buvo iškelta byla. Keliems to vakaro dalyviams teismas priteisė pinigines baudas. Tai papiktino Paryžiaus jaunuomenę. Kilo riaušės, kuriose žuvo vienas studentas. Dėl to ietis laužė nemažai įžymių žmonių: „pašaipų karalius“, pusiau padorių farsų autorius Alfredas Žarri pasiuntė Prancūzijos prezidentui peticiją su reikalavimu įteisinti „Strip-Tease“. Joje buvo 103 argumentai ginantys „viešą nusirengimą“. Po šia peticija pasirašė nemažai žymių menininkų: Andre Žide, Morisas Rollina, Žanas Rišpenas ir kiti.
 
Beveik tuo pačiu metu visus populiarumo rekordus sumušė nesudėtinga dainelė apie striptizą, kurią dainavo visi Monmartro rylininkai. Ją sukūrė šansonj Aristidas Briuanas. Apsivyniojęs raudonu šaliku dvi paras be paliovos atakavo gatvės dainininkus kišdamas jiems savo kūrinį. Šie sutiko dainuoti, tačiau už kiekvieną atlikimą užsiprašė po ketvirtį franko.
 
1893 metų gegužės mėnesį visas progresyvus Paryžius pasidalino į dvi „Strip-partijas“ – už ir prieš. Šios kovos apogėjus buvo Bastilijos paėmimo dieną surengta manifestacija, kurią organizavo rėksniai ir skandalistai. 13 aktyvistų, kuriems vadovavo Etjenas Porkepikas ant Vandomo kolonos iškėlė stiebą su užrašu – „Čia šoka!”. Jie ėmė šokti kankaną ir iš eilės nusimetinėjo savo rūbus. Kaip ir priklauso mitinguotojams - naktį praleido policijoje. Ten Porkepikas prisipažino, kad yra nesantuokinis Diuma sūnaus sūnus. Konservatyvioji spauda paskubėjo įgelti: „Senelis turėjo haremą, tėtušis apdainavo prostituciją, o jų palikuonis vaikštinėja Adomo kostiumu!“
 

Mata Hari

O „Moulin Rouge“ vyko dar rimtesnės revoliucijos. Publika skandavo kaip užvesta: „Mo-na! Mo-na!”. Nelaimingą šokėją užgulė šlovės našta, kiekvieną naktį jį kartojo iki detalių nušlifuotą „triuką su pantalonais” . Jos ankstesnė gėda virto triumfu.
 
Tačiau dabar jau aišku, kad prancūzų jaunuoliai ne be reikalo stojo į kovą – tabu striptizui buvo nuimtas!
 
1893 metų gruodžio 9 dieną Lotynų kvartalo varjetė vyko studentų vakarėlis. Programos vinis – grožio karalienės rinkimai. Pergalę laimėjo madmuazelė Ninon Šataljė, kuri pakerėjo publiką aistringu pilvo šokiu tik su apatiniais drabužėliais. Visuotinį susižavėjimą negalėjo nustelbti netgi už nepadorų elgesį paskirta 100 frankų bauda.

 

Striptizas didino apsukas ir ėmė užkariauti kitus kontinentus.
 

 

Išradėjas ir racionalizatorius Tomas Edisonas nusprendė įamžinti striptizą

celiulioidinėje juostoje. Pagrindinė jo kūrinio veikėja – oro gimnastė Lily de Lidya. Jos kelias nusėtas rožėmis ir dygliais. Į cirką atvedė meilė atletui. Tačiau jai nepavyko įvaldyti akrobato profesijos. Lily numeriai nepavykdavo, dėlto ji atsidūrė ant atleidimo slenksčio. Situacija vertė pasinaudoti paskutiniu moters argumentu – begėdišku nusirenginėjimu prieš impresarijų. Ši drąsa neliko nepastebėta – Lily buvo suteiktas dar vienas šansas. Vietoje įmantrių salto mortale ant oro trapecijos ji tiesiog nusimesdavo rūbus nuo savęs. Žiūrovai masturbuodavosi ir plojo. Kasnakt kartodama savo numerius Bis`ui Lily atsidūrė pelningiausių atlikėjų sąrašo viršuje.
 
1904 metais Europos kabaretuose buvo rodomas spektaklis „Sapnas apie Egiptą“. Jo siužetas primityviai paprastas: archeologas iš piramidžių traukia mumijas, o jos pačios ima „išsipakuoti“ ir šauniai šokti ....tą patį kankaną.

Ida Rubinštein

 

Vienas iš ryškiausių striptizo istorijos puslapių buvo parašytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kuomet „gundantį nusirenginėjimą“ panaudojo slaptosios tarnybos. Ne paskutiniu smuiku čia grojo Mata Hari, kuri vėliau prisipažino, kad į striptizą ją atvedė nemokėjimas šokti. Apsinuoginimas ne tik slėpė choreografinius defektus, bet ir darė didėlį įspūdį klientams – potencialiems šnipams. Nekaltos ir degančios meile Šivai mergaitės šokis iki visiško apsinuoginimo padėjo jai užverbuoti aukštus karininkus iš trijų štabų.

20 amžiaus dešimtaisiais metais striptizas persikėlė iš varjetė ir cirko arenų į „aukštąjį meną“. Diagilevo „Rusų sezonuose“ visiškai apsinuogino Šachrazados vaidmenį atliekanti Ida Rubinštein. O Paryžiaus dendis bei poetas grafas Monteskju de Fezansak atidarė pirmąjį pasaulyje striptizo teatrą, kuriam libretus rašė jaunasis Marselis Prustas.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui „aistringas nusirenginėjimo šokis“ tapo populiarus daugelyje Europos šalių. Pakanka pasakyti, kad įžymioji striptizo šokėja Anita Berber buvo žinoma geriau nei Marlen Dietrich. Aišku, visiems buvo įdomu, su kuo miega ir ką vaidina „įžymioji Dietrich“, tačiau Anitos „žygiai“ jaudino labiau. Būtent Berber yra laikoma šiuolaikinio moters grožio etalonu. Jos ir jos populiarumo tarp vyrų dėka merginos ir moterys užsigeidė tapti grakščios, o ne apkūnios. Tačiau skirtingai nuo daugelio šiuolaikinių moterų ir damų Berber niekada nekankino savęs dietomis. Nereikalingas kalorijas ji sudegindavo scenoje ir.... lovoje.

 

Striptizas, kaip jis yra suprantamas dabar, pradėtas rodyti viename iš purviniausių Niujorko rajonų, kur 1916 – 1917 metų sezono metu buvo rodoma burleska „Nacionalinis žiemos sodas“. Amžiaus pradžioje burleska buvo ypatingas žanras. Joje susiliejo viskas, kas galėjo patikti vyrui be pretenzijų: nešvankūs juokeliai, pasišaipymai iš visko - derinyje su apsinuoginimais. Todėl striptizas burleskos metu buvo ryžtingas bandymas uždirbti pinigus tuo, ko nerodo kine.

Netrukus striptizas tapo įprastu reiškiniu, tiek įprastu, kad pradėtos rodyti parodijos. Viename Gijomo Apolinero kūrinyje kūnai buvo ne tik apnuoginami, - jie skildinėjo į gabalus. Artistai atseginėjo butaforinius seksualius priedus ir keitė lytį tiesiog publikos akivaizdoje.
 

 

20 amžiaus pabaigoje striptizas išsivystė į savarankišką erotinio meno žanrą su profesionaliais atlikėjais ir statytojais. Pasaulio sostinėse ir didžiuosiuose miestuose yra daugybė striptizo klubų, kuriuose nieko nenustebinsi terminais „konsumacija“ arba „privatus šokis“. Yra netgi specializuotos striptizo mokyklos, tačiau mokytis jose gali ne kiekvienas – šio mokslo kaina yra tradiciškai nemaža. O ar yra prasmės mokytis šokti striptizą, jei nesiruoši pašvęsti jam likusią savo gyvenimo dalį? Juk „naminį“ striptizą savo mylimajam ar mylimajai gali sušokti kiekvienas pageidaujantis. Kas gali žinoti – galbūt vyras pažvelgs į savo žmoną ar draugę kitomis akimis. Manote, kad jums nepavyks? Tikrai pavyks. Reikia labai nedaug: gražių apatinių, tinkamos muzikos, aukštakulnių batelių ir noro vilioti šokant, neleidžiant save liesti, uždegti per atstumą ir įpūsti aistros ugnį. Sutikite, kad vardan to verta atsisakyti gėdos jausmo ir užmiršti kompleksus, įsivaizduoti save scenos karaliene, pamatyti sužavėtas akis ir.. pradėti šokti.

 

Fantazijos erzinimas

 

Anita Berber

Striptizas patenkina daug kasdienybėje nerealizuotų žiūrovų poreikių. Ir jo sėkmę lemia šie faktoriai:

 
Pirma – jis tarsi „groja“ galingą seksualinių fantazijų kompleksą, kuris lydi psichoseksualinį asmenybės formavimąsi. Yra žinoma, kad savo masturbacinėse fantazijose paaugliai ir kiek vyresni žmonės tarsi „matuoja“ save įvairiomis seksualinėmis situacijomis. Todėl striptizas atgaivina ankstyvąsias seksualines fantazijas, daro jas labiau matomas, vaizdingas ir beveik apčiuopiamas.

 
Antra – striptizas tarnauja, kaip galingas erotizuojantis dopingas, nes jame yra vuajerizmo elementų, t.y. atitinkamų seksualių stebėjimas, kas skatina susijaudinimą.

 
Trečia – žiūrovai nevalingai tapatina save su striptizo šokėjų partneriais ir partnerėmis, o savo apnuoginto partnerio demonstravimas kitiems taip pat skatina erotinius kai kurių žmonių jausmus.

 
Ketvirta – kai kas įsigudrina įžvelgti striptizo šokyje mazochistines emocijas, ir ne tik todėl, kad dalinasi savo partneriu su kitais, bet dalyvauja realiame priekabiavimo prie striptizo šokėjų žaidime, kuriame yra atstumiami.

 
Penkta – striptizo šou visada turi didžiulį orgijų užtaisą, nes tai yra kolektyvinis reginys, verčiantis kiekvieną žiūrovą pasijusti seksualinės orgijos dalyviu. Tai nemaža dalimi stimuliuoja jo seksualines emocijas.

 
Šešta – neverta užmiršti archetipines striptizo šaknis: „užvedanti“ muzika, apsinuoginimai, kolektyvinis regėjimas grąžina visus į priešistorinius šventyklų šokių ir šventyklų prostitucijos laikus.

 
Ir galiausiai, neverta užmiršti, kad egzistuoja ekshibicionizmas, labiau būdingas moterims nei vyrams, nors ne mažiau agresyvus nei vyrų. Todėl kai kurios striptizo šokėjos, dirbdamos savo darbą, patiria seksualinį pasitenkinimą.
 

Pasilinksminimai akliems

 
Anglijos miesto Hove Klubo „The Pussycats“ savininkai paprašė vietinės valdžios, kad jiems būtų pakeistos licenzijos sąlygos - leisti akliems lankytojams liesti šokėjas. Dabartinė licenzija draudžia bet kokius klientų ir šokėjų kontaktus. Kartą klube linksminosi kompanija, kurioje buvo du neregiai. Jie paprašė, kad būtų leista liesti šokėjas, jog geriau suprastų, kaip atrodo šokėjos ir ką jos šoka. O klubo licenzija leido tik vieną kontakto būdą – kai klientas deda banknotą už kelnaičių gumytės. Tačiau prieš tokias permainas protestavo pačios šokėjos. Daugelis priešinasi šiam užmanymui ir sutiko tik „imti aklo kliento ranką, liesti ja savo krūtinę, tačiau tik ribotą laiko tarpą“.
 

Pasilinksminimai seniems

 
Pagal Amerikos naktinių klubų savininkų asociacijos duomenis seniausias striptizo šokėjas pasaulyje yra 86 metų Indianos valstijos gyventojas Ernis Nasseras. Jau 24 metus – kiekvieną dieną daugelyje prestižinių JAV klubų jis demonstruoja gundymo meną. Šis nedidukas senukas sceniniu Disko – Erni vardu turi neregėtą pasisekimą įvairiausio amžiaus moterų tarpe – nuo 16 iki 70 metų. Jo pasirodymus lydi anšlagai, bilietai išperkami prieš keletą dienų iki pasirodymo. Kartą šis striptizo šokėjas buvo pakviestas pasirodyti ... senelių namuose. Erniui ten nepatiko: „Šlykščios 80-metės bobutės visiškai neturi jumoro jausmo ir elementaraus seksualumo, jos buvo abejingos“.

 
Savo sceninę karjerą Ernis pradėjo nuo paprasto pokšto – draugai susilažino iš 10-ies dolerių, kad jis nuogas sušoks vietiniame bare. Nuo to laiko Ernis tapo labai turtingu žmogumi. Jis, beje, supranta, kad dauguma žiūrovų ateina vedami smalsumo – kur dar sutiksi nusirenginėjantį senelį?

 

Pasilinksminimai įžymiems

 
Žinomas aktorius Sylvester Stallone buvo apkaltintas bandymu išprievartauti striptizo šokėją fitneso klube. 42 metų Mardži Karr padavė jį į teismą, tvirtindama, kad Stallone nuplėšė nuo jos rūbus ir mėgino išprievartauti. Ji reikalavo, kad Stallone padengtų moralinę žalą ir emocinį stresą. Pats aktorius neteko kantrybės, kai išgirdo apie ieškinį. Jis tvirtino, kad moteris meluoja. „Aš paprasčiausiai užsiiminėjau treniruoklių salėje. Ši moteris aiškiai turi didelių problemų, ji gyvena fantazijų pasaulyje. Aš esu labai laimingas santuokoje su Dženifer“.
 

Pasilinksminimai ligoniams

 
Japonijos statistinių tyrinėjimų agentūros tyrinėtojų grupė padarė išvadą, kad profesionalios striptizo šokėjos atrodo daug geriau, jos rečiau kenčia nuo depresijų, rečiau serga gripu, peršalimo ir kitomis ligomis. Jos turi tvirtesnį imunitetą ir kas svarbiausia - jos turi pastovų partnerį. Todėl jų seksualinis gyvenimas yra turiningas ir turtingas. Profesionalių šokėjų vaikai išsiskiria geresne sveikata ir tvirta nervų sistema, kurią paveldi iš motinos.

Parengė Arnoldas Stasiulis