Žirklės

 

Istorikai teigia, kad aštuntajame mūsų eros amžiuje kažkoks amatininkas sumanė du aštrius peilius sujungti varžtu. Vadinasi, žirklės ne kažin kiek pasikeitė iki mūsų dienų.

 
Žymiai anksčiau, maždaug pusantro tūkstančio metų prieš mūsų erą, buvo išrastos spyruoklinės žirklės, vadinamos avikirpės. Tai dvi aštrios geležtės, sujungtos spyruokliuojančiu metaliniu puslankiu. Jų ašmenys nesisukioja aplink centrą, o paparasčiausiai suspaudžiami ranka.

 
Pačios seniausios žirklės Rytų Europoje rastos netoli Smolensko. Jos buvo padirbtos dešimtame amžiuje.

 
Senovėje žirklės buvo daromos iš geležies, plieno, sidabro, kitokių metalų. Jas įvairiai puošdavo, net paauksuodavo. Kartais papuošimai net trukdydavo kirpti. Seniai pradėtos gaminti ir specialios paskirties žirklės – kirpti odai, metalui, plaukams, net virtam kiaušiniui.

 
Ypatingą vietą užima žirklės žvakių dagtims karpyti. Maždaug nuo XVI amžiaus vidurio jas gamindavo labai puošnias: žirklių paviršiuje raižydavo gėlių žiedus, lapus, vaisius, amūrus, medžioklių scenas, žirklių savininko asmens ženklus.
Mūsų laikais yra įvairiausios paskirties žirklių. Fabrikuose rūbų sukirpėjai dabar naudojasi vertikaliomis žirklėmis, kurios iš karto kerpa kelias dešimtis audinių, sudėtų vienas ant kito. Sukurtos lazerinės žirklės , kurias valdo kompiuteriai. Kerpant lazerio spinduliu audinio kraštai visiškai neatspūra – jie susilydo.