Levi Strauss

 

Levi Strauss gimė 1829 metų vasario 26 dieną mažame Banariojos kaime. 1847 metų birželio mėnesį jis persikėlė į Niujorką, kur jau gyveno gausi giminė. Berniukas nuo vaikystės padėjo vyresniems smulkiame prekybos versle. Levi Strauss taip ir būtų likęs smulkiu žydų prekybininku, jei nenugriaudėtų aukso karštligė. Su pirma entuziastų banga į Kaliforniją pasuko vienas iš jo svainių. O 1853 metais Levi taip pat pasuko į vakarus.
 
Kelionė pro neramius ir pavojingus rajonus į kitą kontinento pusę tais laikais buvo sudėtinga ir pavojnga ir trukdavo aštuonis mėnesius.
 
Kalifornija. San - Franciskas gaudė kaip avilys. Ten , kur daug aukso visada liejasi kraujas. Tik per pirmuosius 1853 metų mėnesius buvo užregistruota 1200 žmogžudysčių. Ko galėjo tikėtis šiame kraujo, prievartos ir išdavystės pasaulyje žydų prekiautojas Levi Strauss?
 
Į San-Franciską jis atvyko ne tuščiomis rankomis. Su savimi vežėsi didelį audinio kiekį palapinėms ir vežimams. Levi tikėjosi parduoti audinį ir atidaryti nuosavą parduotuvę „Tūkstantis smulkmenų“. Tačiau nuojauta nesnaudė ir 1853 metų gegužės 15 dieną pasirodė apiplyšusio aukso ieškotojo pavidalu. Jis vaikštinėjo po Montgomery Street, kur Levi stebėjo, kaip iškraunamas jo krovinys.
- Kuom prekiauji? – paklausė praeivis.
- Rekomenduoju: tvirčiausias audinys palapinėms, - atsakė Levi Strauss. -Tokio niekur nerasite.
- Kam man palapinė? Man reikalingos tvirtos kelnės. Visa, ką pirkdavau anksčiau, - tikras mėšlas.
 
Ir čia Levi nušvito. Jo galvoje šmėstelėjo viena mintis, tačiau jis nuvijo ją šalin. Kas per velniava. To negali būti. Beje.. „Aš tau padėsiu“, - pasakė ir nusivedė aukso ieškotoją pas siuvėją. Tas iš grubaus rudo audeklos sukirpo paprastas, bet stiprias kelnes. Pirmoji džinsų pora gimė!
 
Levi Strauss greit suprato, kad pataikė į aukso gyslą. Greit pasklido gandas apie stebuklingas ir nesunešiojamas “Levi” kelnes (angliškai – Levi`s). Daugėjo užsakymų, jokios konkurencijos, o paklausa tūkstančius kartų viršijo pasiūlą. Levi paliko savo palapinę ir persikėlė į tikrą parduotuvę Sacramento street 117. O 1856 metais ten pasirodė iškaba “Levi Strauss & Сo“.
 
Jis pradėjo keliones po aukso ieškotojų stovyklas ir rinko užsakymus. Vieni siūlė perkirpti atskiras kelnių dalis, kiti norėjo tvirtų kilpų diržui, treti svajojo apie sandarias kišenes, iš kurių nebyrėtų aukso smėlis. Visa tai turėta omenyje kuriant naujus „Levi`s“ modelius.
 
1853 metų prototipas neturėjo kišenių nugaroje ir kilpų diržui. Palaipsniui kirpimas darėsi sudėtingesnis, džinsai tapdavo vis patogesni ir funkcionalesni. Be rudo audeklo vis dažniau naudojamas audinys „denim“ (sutrumpintas iš prancūziško de Nimes). Su šiuo audiniu Levi susipažino dar Niujorke. Jis dideliais kiekiais buvo vežamas į Naująjį Pasaulį, kur būdavo siuvami kombinezonai plantacijose dirbusiems vergams. Beveik visas buvo dažomas indigo spalva. Ši spalva ir tapo “firmine” Levi Strauss spalva. Tačiau mėlynos, tarsi kaminai kelnės su penkiomis kišenėmis ir dviguba siūle dar nebuvo tie džinsai, kuriuos dabar nešioja visas pasaulis. Laukiniuose Vakaruose aukso ieškotojus pakeitė nauji užkariautojai – kaubojai. Įžymusis 501-asis modelis (žemas liemuo, nerūpestingos raukšlės, varinės kniedės) – išties kaubojiškas stilius! Beje, magiškas skaičius 501 – viso labo tik eilinės audinių partijos numeris.
 
O saulėje blizgančios kniedės – kito žydo siuvėjo Jakob Davis išradimas. Jis emigravo į Kaliforniją iš Rygos. Kartą pas jį užėjo pažįstamas aukso ieškotojas su “alaus” pilvu ir pasiskundė, kad jo kelnių kišenės neatlaiko grynuolių masės ir plyšta. Jakobas tuo metu darė arklio gūnią, ir jam toptelėjo mintis – kodėl kelnių kišenių nesutvirtinus kniedėmis, kuriomis yra persiuvama gūnia?
 
Netrukus Jakob Davis buvo užverstas užsakymais. Neturėdamas galimybės patentuoti savo išradimą Jakob kreipėsi į Levi Strauss ir pasiūlė dirbti drauge Tai įvyko 1873 metais.
 
Levi Strauss dar 1870 metais tapo milijonieriumi. 1886 metais jo kompanija įsirengė prabangią būstinę SanFrancisko Battern Street. Joje buvo dujinis apšvietimas, krovininis liftas ir didžiulė parduotuvė.
 
Be abejo, “Levi Strauss & Сo“ užsiiminėjo ne vien džinsais. Jie siuvo ir kitus rūbus, net naktinius marškinius. Tačiau dėl džinsų kompanija liko nepralenkiama.
 
„Mėlynos kelnės su kniedėmis: buvo pakankamai brangios, tačiau jas pirko visoje Amerikoje, Meksikoje, Havajuose, Naujojoje Zelandijoje.
„Levi Strauss & Сo“ virto į gigantišką imperiją.
 
Levi taip ir nesukūrė šeimos. Visas pasinėrė į darbą. Jis tapo vienu iš turtingiausių šalyje, todėl daug investavo į nekilnojamą turtą ir įvairius pramoninius bei statybinius projektus. Jis dalyvavo kasant kanalą Nikaragvoje.
 
Levi Strauss užsiiminėjo labdara: jo įsteigta personalinė stipendija Kalfornijos Universitete ir šiandien yra suteikiama labiausiai pasižymėjusiems studentams.
 
Jis mirė 1902 metais. Oficialiajame San-Franciske buvo nuleisos vėliavos. Visi laikraščiai išspaudino išsamius nekrologus. Iš gyvenimo pasitraukė didžiulį ekonominį indėlį į šalies vystymąsį įnešęs žmogus. Jo turtas buvo vertinamas šešiais milijonais dolerių. Mūsų laikais, įskaitant beveik šimto metų infliaciją jis be abejonės būtų buvęs milijardieriumi.
 
Kadangi jis neturėjo vaikų, firma atiteko keturiems sūnėnams. Vyriausias iš jų – Jakob Shtern tapo kompanijos prezidentu.
 
Džinsai įsitvirtino kaubojų ir fermerių kasdienybėje. Svečiai iš Europos kaip taisyklė išsiveždavo džinsus, kaip suvenyrą. Todėl dvidešimtųjų metų pabaigoje „Levi Strauss & Сo“ pelnas viršijo 4 miljonus dolerių.
 
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai prieš Ameriką atsivėrė neaprėpiama Europos rinka, tai buvo kaip tik laiku. Atsirado nauji stabai – Marlonas Brando, Elvis Presley, Marilyn Monroe. Jie visi dėvėjo Levi`s džinsus. Atsirado nauji, tvirtai į mados terminologiją įėję ženklai“ „Wrangler“, „Jordan“, „Montana“, „Tiger“. Tačiau visa tai jau antras rangas. Džinsų pramonė auga Italijoje, Prancūzijoje ir Rytų Azijos šalyse.
 
Tačiau pirmoje vietoje visada bus Levi`s

 

Parengė Arnoldas Stasiulis